- turgininkas
- tur̃gininkas, tur̃gininkė dkt.
.
.
turgininkas — tur̃gininkas, ė smob. (1) BŽ563, DŽ, NdŽ, turginiñkas ( inỹkas; M) (2) KŽ; Rtr 1. E kas turguje pardavinėja, prekybininkas, prekiautojas: Pardavė tur̃gininkai, ką turėjo Pgg. Sukčiai kupčiai turginykai arielką labai trūbija, kaip vandenį… … Dictionary of the Lithuanian Language